|
IĮ
Žodžio vertė |
Zodzio Verte, II |
|
|
|
|
Artūro Bakanausko
straipsnis anglų kalba apie prozopagnoziją |
|
|
|
|
|
|
|
|
Mes specializuojamės vertimuose iš lietuvių ir estų kalbos į anglų. |
We
specialize in translations from
Lithuanian and Estonian into English. |
|
Mūsų visų vertėjų gimtoji
kalba anglų. |
All our translators are native English speakers. |
|
Verčiame įvairias temas:
interneto svetaines, reklamos, verslo, finansinius,
teisinius, techninius dokumentus ir kt. |
We translate various topics: websites; advertisements; business, financial,
legal, and technical documents; etc. |
|
Tiesioginis ir glaudus
bendravimas tarp mūsų vertėjų ir klientų, leidžia atlikti tikslesnius vertimus. |
The direct
and close collaboration between our translators and clients allows more
accurate translations to be made. |
|
Kaina atitinka kokybę. |
The price corresponds to the quality. |
|
Vertėjai |
Translators |
|
Artūras Bakanauskas, |
Arturas Bakanauskas |
|
Įmonės pavadinimas: IĮ Žodžio vertė |
Company name: Zodzio
verte, II (sole proprietorship) |
|
Buveinės adresas: |
Address of the registered office: Lithuania |
|
Tel.: 8-5 275 98 77 |
Tel: (+370-5) 27 59 877 |
|
Džeidas Tomas Vilis (Jayde Thomas Will) |
Jayde Thomas Will (Dzeidas
Tomas Vilis) |
|
Įmonės pavadinimas: IĮ Baltalingua |
Company name: Baltalingua,
II (sole proprietorship) |
|
Buveinės adresas: |
Address of the registered office: |
|
Mob. Tel.: 8-671 41405 (Tele2) |
Mob Tel: (+370-671) 41 405 |
|
|
|
|
|
|
|
Prozopagnozijos tyrimų
centras |
Prosopagnosia Research Center |
|
Istorija |
History |
|
Prozopagnozijos
simptomai |
Symptoms of Prosopagnosia |
|
Vienas signalinių prozopagnozijos požymių yra didelis
pasitikėjimas kitais nei veido bruožais, tokiais kaip plaukai, eisena,
apranga, balsas ir kita informacija. Sergantiems prozopagnozija kartais sunku
įsivaizduoti pažįstamų asmenų veido bruožus. Vienas iš dažniausiai paplitusių
sergančių prozopagnozija nusiskundimų yra tas, kad jiems sunku sekti
televizijos laidų ir filmų intrigas, nes jie negali atpažinti veikėjų. |
One of the telltale
signs of prosopagnosia is great reliance on non-facial information such as
hair, gait, clothing, voice, and other information. Prosopagnosics
also sometimes have difficulty imagining the facial appearance of
acquaintances. One of the most common complaints of prosopagnosics
is that they have trouble following the plot of television shows and movies,
because they cannot keep track of the identity of the characters. |
|
Prozopagnozijos
priežastys |
Causes of Prosopagnosia |
|
Priešingai, besivystančios prozopagnozijos atvejais,
prozopagnozija prasideda prieš išsivystant normaliems veido atpažinimo
gebėjimams (suaugusio veidų atpažinimo lygis pasiekiamas paauglystėje). Terminas
besivystanti prozopagnozija naudojamas kalbant apie asmenis, kurių
prozopagnozija yra genetinio pobūdžio arba asmenis patyrusius smegenų
pažeidimus prieš įgyjant patirtį su veido atpažinimu (priešgimdyminiai
smegenų pažeidimai ar smegenų pažeidimai iš kart po gimimo), ir asmenis,
kurie patyrė smegenų pažeidimą ar įgijo rimtas regėjimo problemas vaikystėje.
Vis dėlto, šitų etiologijų nustatymas turėtų būti diferencijuojamas, nes tai
skirtingi keliai į prozopagnoziją ir dėl to turbūt, nulemiami skirtingų rūšių
sutrikimai, kurie galėtų būti atitinkamai priskiriami arba genetinei prozopagnozijai, arba priešpatirtinei
ir popatirtinei prozopagnozijai.
Kai kuriais atvejais, gali būti sunku nustatyti prozopagnozijos priežastis,
bet daugeliu atveju asmenys arba žino, kad šeimos nariai taip pat serga
prozopagnozija arba žino apie potencialius įvykius dėl kurių patirti smegenų
pažeidimai. |
In contrast, in cases
of developmental prosopagnosia, the onset of prosopagnosia occurred prior to
developing normal face recognition abilities (adult levels of face
recognition are reached during teenage years). Developmental prosopagnosia
has been used to refer to individuals whose prosopagnosia is genetic in
nature, individuals who experienced brain damage prior to experience with
faces (prenatal brain damage or immediate brain damage), and individuals who
experienced brain damage or severe visual problems during childhood. However,
these etiologies should be differentiated, because
they are different paths to prosopagnosia and so probably result in different
types of impairment; they could be referred to as genetic prosopagnosia, preexperiential prosopagnosia, and postexperiential
prosopagnosia, respectively. In some cases, it may be difficult to determine
the cause of prosopagnosia, but many times individuals will either know that
family members are also prosopagnosic or be aware
of potential incidents that may have resulted in brain damage. |
|
Asmenys, sergantys besivystančia prozopagnozija, dažnai
nesuvokia, kad jie nesugeba atskirti veidų taip gerai, kaip atskiria kiti.
Žinoma, jie niekada neatpažino veidų normaliai, todėl jie dažnai nepastebi
šio sutrikimo. Jiems taip pat sunku tai pastebėti, kadangi asmenys normaliai
gebantys atpažinti veidus retai diskutuoja apie savo priklausomumą nuo kitų
asmenų veido bruožų. Dėl to, yra daug asmenų, kurie iki sulaukiant brandaus
amžiaus nesupranta, kad jie serga prozopagnozija. Į mus kreipėsi daug daugiau
asmenų sergančių besivystančia prozopagnozija, nei asmenų sergančių įgyta prozopagnozija,
todėl gali būti, kad besivystanti prozopagnozija yra žymiai dažnesnė nei
įgyta prozopagnozija. |
Individuals with
developmental prosopagnosia often do not realize that they are unable to
recognize faces as well as others. Of course, they have never recognized
faces normally so their impairment is not apparent to them. It is also
difficult for them to notice, because individuals with normal face
recognition rarely discuss their reliance on faces. As a result, there are a
number of individuals who have not recognized their prosopagnosia until well
into adulthood. We have been contacted by far more developmental prosopagnosics than acquired prosopagnosics,
and so it may be that this condition is more common than acquired
prosopagnosia. |
|
Paaiškinimai |
Explanations |
|
Tyrinėjimo
klausimai |
Research Questions |
|
© 2001. Originalus tekstas anglų k. Visos autorinės teisės
priklauso Harvardo koledžo Rektoriui ir Senato nariams Visos teisės
išsaugotos. Straipsnis naudojamas gavus leidimą. |
English text: Copyright
© 2001 by the President and Fellows of Harvard College. All Rights Reserved.
Used with permission. |
|
|
|
|
|
|
|
Prosopagnosia: prozopagnozija,
neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis veidų neatpažinimu |
Prosopagnosia: (pros'' o-pag-no'
se-ə) a neurological disorder characterised by an inability to recognise
faces |
|
Gal būt pirmas klausimas, kuris būna
užduodamas apie veidų neatpažinimą (prozopagnoziją, veidų agnoziją) būtų šis
Tai kas? Visi kartais ką nors pamirštą: nusipirkti pieno parduotuvėje,
atsakymą į testo klausimą, vardą, veidą, ir pan. Tai, kad ši problema turi
medicininį pavadinimą prozopagnoziją nieko nereiškia. Jus man atrodote
normalus, nepastebiu jokių ypatingų sekinančios ligos požymių. Nėra
medicininių išvadų patvirtinančių tokį sutrikimą. Manau, kad tai tik patogus
pasiteisinimas norint ignoruoti žmones. |
Perhaps the first question everyone asks about face blindness
(prosopagnosia, face agnosia, facial agnosia) is, So what? Everyone forgets things
occasionally: to buy milk at the store, the answer to a question on a test, a
name, a face, etc. That it has a medical name, prosopagnosia, means nothing.
You seem normal to me; I cant see that you have any particularly
debilitating problems. You have no medical test results to prove it. I think
its just a convenient excuse so you can ignore people whenever you like. |
|
Atrodo, kad dauguma žmonių, kenčiančių
nuo prozopagnozijos, šį sutrikimą turėjo nuo pat gimimo ir dėl to nežino, kad
jie skiriasi nuo daugumos kitų žmonių. Taigi jie ne tik negali atsakyti į šį
klausimą, bet jie ir dažniausiai nesuvokia kiek svarbu jiems tai padaryti.
Kadangi yra daug skirtingų sutrikimo formų, sunkumo laipsnių ir
būdų su tuo susidoroti ir nėra jokių matomų fizinių skirtumų tarp žmonių,
kurie atpažįsta veidus ir, kurie ne, todėl nei pats sutrikimas nei jo
pasekmių mastas nėra iškarto atpažįstami. Vis tik yra keletas esminių
panašumų. |
It appears that most of the people who have this disorder have had it
from birth and so are unaware that they are different from most people. Thus
not only are they unable to respond to this question but they usually do not
even realise how important it is for them to do so. Because there are
different forms, degrees of severity, and ways of coping and no visible
physical differences that distinguish face-blind people from other people,
neither the disorder itself nor the full extent of the consequences are
immediately obvious. But a number of underlying similarities do nevertheless
exist. |
|
Pagrindinis požymis žinoma yra tas, kad veidų neatpažįstantys
žmonės, kaip aš, daugeliu atveju, ne tik atsitiktinai ar pasirinktinai,
neįsimena ir dėl to neatpažįsta veidų, tame tarpe dažnai draugų ir giminių
veidų, bet ir savo paties. Dažnai atrodo, kad mes dažniausiai atpažįstame
artimus žmones, nes mes puikai žinome, kokius drabužius jie dėvi, kokia jų
šukuosena, kur paprastai galima juos surasti, kaip skamba jų balsai, apie ką
jiems patinka kalbėti, jų keistoka elgesį pvz. pakelti tik vieną antakį,
kokia paprastai jų nuotaika, ir pan., bet jeigu mums reikėtų juos atpažinti
tik pagal akis, nosį, ir burną be barzdos, ūsų, ar juvelyrinių papuošalų, ar
kitų anksčiau paminėtų dalykų padedančių mums, kiltų rimtas klausimas, kiek
žmonių mes tikrai galėtume atpažinti. Akivaizdu, kad visos šios alternatyvios
atpažinimo formos reikalauja daugiau laiko, paprastai daugiau, nei mes
turime. Taigi mes suvokiame, kad mes esame beveik visiškai apsupti
nepažįstamų žmonių, ir tai yra daug sudėtingesnė problema, nei žinoti viską
apie žmones, išskyrus jų vardus ir pavardes. Šis sutrikimas turi įtaką ne tik tam kaip mes suvokiame pasaulį, bet
ir kaip mes veikiame ir reaguojame. |
The central feature is, of course, that face-blind people like myself fail to remember and thus recognise faces most of
the time, not just occasionally or selectively, including in many cases the
faces of our friends and family and even our own. We may generally appear to
recognise especially these latter people because we know precisely what
clothing they wear, what hairstyles they use, where they can usually be
found, what their voices sound like, what things they like to talk about,
quirky things they do like raising one eyebrow, what sort of mood they are
generally in, etc but if all we had to go on was the area covered by the
eyes, nose, and mouth without any beards, moustaches, or jewellery to help
us, a serious question arises of how many people we could actually recognise.
Obviously all these alternative forms of recognition take more time, usually
more time than is available. As a result we perceive ourselves to be almost
totally surrounded by complete strangers, which is a far worse problem than
knowing everything about people except their names. This impairment
affects not just how we perceive the world but also how we act and react. |
|
Pirmiausiai, mes esame linkę atstumti žmones. Kadangi mums dažnai sunku atpažinti mūsų
artimuosius ir draugus, nekalbant apie pažįstamus, mes esame linkę laukti,
kol kiti mus atpažįsta. Todėl, jeigu žmogus iškart neįsižeidė, mes galim
atrodyti šalti ir snobiški. Arba, mes pasukame priešinga kraštutine
linkme ir elgiamės su visais kaip su bičiuliais, o tai liūdina mūsų
artimus draugus, kurie jaučiasi, kad jie nėra tiek pagerbti ir rūpinasi, kad
mes atskleisime paslaptis kitiems bičiuliams, su kuriais jie nemato
priežasties iš viso bendrauti. |
First, we tend to repel
people. Because we often have trouble recognising family and friends, not to
mention acquaintances, we tend to wait for other people to recognise us,
which can make us appear cold or snobbish, if we
dont offend people outright. Or we go to the opposite extreme and treat
everyone like a good friend, which upsets our close friends, who feel
less special and vulnerable that we might reveal secrets to our other close
friends with whom they can see no reason for friendship. |
|
Kadangi mes neatpažįstame žmonių pagal
jų veidus, dažnai mes mažai kreipiame dėmesio į tai kaip atrodo mūsų pačių
veidai. Tie iš mūsų, kurie naudoja vaizdines priemones atpažinti žmones,
gali kreipti dėmesį į visą savo išvaizdą, išskyrus veidą, bet
koncentruotis, kartais ir per daug, į tuos kūno ypatumus, kuriuos jie naudoja
atpažinimui, pvz. drabužį ar plaukus, tuo tarpu tie iš mūsų, kurie
atpažinimui daugiausiai naudoja kitus ypatumus pvz. balsus, asmenybės
bruožus, emocijas, tarpasmeninius santykius ir pan., gali labai mažai kreipti
dėmesio į savo išvaizdą. |
Because we do not recognise people by their faces, we often pay
little attention to how our own faces look. Those of us who use visual
clues to identify people may otherwise pay attention to their appearance but
may focus, sometimes overly, on whatever bodily features they use for
recognition such a particular article of clothing or their hair while
those of us who use other things a lot like voices, personality traits,
emotions, interpersonal relationships, etc may pay very little attention at
all to how they look. |
|
Galbūt todėl, kad veidų neatpažįstantys
asmenys nemato jokio prasmingo bruožo veide ar galbūt todėl, kad smegenų
centras, kuris valdo veido emocijas, nesugeba apdoroti to ką asmuo mato, veidų
neatpažįstančių asmenų sugebėjimas atpažinti emocijas yra daugiau ar mažiau
ribotas, ir tai reiškia, kad veidų neatpažįstančių asmenų sugebėjimas
išreikšti emocijas yra labiau ribotas, nes veidų išraiškos yra ne prigimtinis
instinktyvus, o išmoktas elgesys. Tai reiškia, kad jų veidai (ir galbūt
balsai) gali atrodyti nuobodūs ir be emocijų. (Tai nereiškia, kad tokie
žmonės nejaučia emocijų, nors klausimas kyla tiek jų emocinis reagavimai
atitinka veidų atpažįstančių žmonių reagavimus.) Ir, žinoma, jie kartais
suvokia ir reaguoja į tos kūno dalies, kurią jie naudoja atpažinimui,
netyčinius emocijų signalus. Taigi, veidų neatpažįstantys asmenys gali
visiškai nereaguoti į svetimas emocijas, taip pat ir reaguoti į jas
netinkamai. |
Perhaps because face-blind people fail to see anything meaningful in
faces or perhaps because the centre that processes facial emotions fails to
process what is seen, the ability of face-blind people to recognise
emotions is also more or less limited, which means face blind people
are more limited in their ability to express emotions since facial
expressions are not primarily instinctual but learned behaviour, making
their faces (and perhaps also voices) appear flat and emotionless. (This
does not mean such people feel no emotions although the question arises of
how closely their emotional responses correspond to those of unafflicted
people.) And of course, they sometimes read and react to inadvertent emotion
signals from whatever part of the body they do use for recognition. Thus not
only can face blind people completely fail to react to other peoples
emotions, they can also react inappropriately. |
|
Antra, mums sunku jausti ryšį su žmonėmis. Nors visi turi veidą, ne visi turi tas kitas
ypatybes, kurias mes naudojame atpažinti žmones, pvz., barzdą ar ilgus
plaukus. Tai reiškia, kad daug žmonių yra automatiškai mums nematomi ir
mes jų neišskiriame iš minios. Mes galime vaikščioti daug valandų po savo
gimtąjį miestą ir sutikus neatpažinti nei vieno artimo asmens, nekalbant apie
asmenis atpažįstamus iš televizijos, kartą sutiktus ar pan. |
Second, we have trouble
feeling connected to people. While everyone has a face, not everyone has
the other characteristics we use to recognise people, like beards or long hair,
which means many people are automatically invisible and
indistinguishable to us. We can walk for hours around our hometown and
never see anyone we know, let alone recognise. |
|
Kadangi tokie dalykai kaip plaukai ir
aksesuarai ant veido gali tikrai padėti veidų neatpažįstantiems ne tik
atpažinti veidus, bet ir šiek tiek matyti emocijas, nes jie padaro netoli
esančius nepaslėptus veido plotus matomais ir atpažįstamais, ši mažuma
žmonių su ilgais nesurištais plaukais, barzdomis ir ūsais gali atrodyti
šiltesni ir draugiškesni mums. Be to, kai kurie mūsų gali atpažinti tik
vienos lyties žmones. Visi šie dalykai smarkiai sumažina mūsų galimų draugų
ratą. Esant panašių tarpusavyje žmonių, kurie yra atpažįstami ir (ar)
patrauklūs, grupei, asmuo nori būti tokios grupės nariu ir surasti savo
partnerį tarp jų. Man kyla klausimas ar tai turi įtakos didesniam
homoseksualių asmenų procentui veidų neatpažįstančių asmenų tarpe. |
Because things like hair and accessories on the face can actually help
many face-blind people to not just recognise faces but also see emotions to
some extent by making nearby unconcealed facial areas visible and
recognisable, this minority of people with long loose hair, beards, and
moustaches can seem warmer and friendlier to us. Then too, some of us can
pretty much only recognise people of one gender. All of these things severely
limit our circle of possible friends. When everyone who is recognisable
and/or attractive is so homogenous, one is drawn to simultaneously be a
member of the group and to find ones mate among its members. I wonder if
this perhaps contributes to there being a higher percentage of homosexuals
among those afflicted with face blindness. |
|
Nesugebėjimas atpažinti emocijas iš
veido išraiškų priverčia žmogų naudoti kitus pojūčius tai daryti, pvz.,
kreipti dėmesį į kito asmens balso intonaciją ir pačius naudojamus žodžius.
Dėl pasakomų žodžių sureikšminimo sąžiningumas (intonacija atitinkanti
sakomų žodžių prasmę) gali būti daug svarbesnis veidų neatpažįstantiems asmenims,
kas dar apriboja jų draugų ratą. |
Not being able to recognise emotions from facial expressions shifts
this task onto other senses, for example the tone of voice and the words a
person actually uses. This emphasis on what is being said means that honesty
can be much more important for face-blind people, further limiting ones
circle of friends. |
|
Kadangi vaizdiniai duomenys gali būti
visiškai beprasmiški, kai kurie veidų neatpažįstantys asmenys neturi
vaizdinės orientacijos ir todėl gali nejausti nuolatinio bet kieno
buvimo, t. y. nebylaus nuolatinio nuraminimo, kad mes nesame vieni, kuris
paprastai atsiranda vizualiai. Kol jie neranda kito būdo jausti ryšį su
žmonėmis, gyvenimas gali būti ypač vienišas ir paprastai nėra galimybės niekam
juos pasiekti. Kai kurie jų nusivilia žmonėmis ir ieško meilės ir kompanijos
kitkur, pvz., pas gyvūnus. |
Because the visual input can be too meaningless, some face-blind
people are not visually oriented and so do not feel the continual
presence of anyone, that unspoken, constant reassurance that we are not alone,
which is generally obtained visually. Until they develop another way
to feel connected to others, life can be extremely lonely and there is no way
anyone can usually reach them. Some give up on people and look for love and
companionship elsewhere, such as from animals. |
|
Trečia, daug kultūros poveikių neturi stiprios
įtakos mums. Mes ne tik bendraujame
mažiau, bet mums yra sunkiau žiūrėti ir televizorių bei filmus, kurie yra
kultūriškai svarbi terpė, kur dažniausiai rodami tik veidai (turbūt todėl kad
žmonės ir emocijos yra lengviausiai atpažįstami naudojant juos), nes mums
gali būti sunku atskirti veikėjus ir sekti siužetą. Tai sudaro didesnę
galimybę nesuprasti kultūrinių elementų (Ar rauguliatorius
sukelia gana pastebimą emocinį atsaką, jei Jus nematėte filmo
Terminatorius?) ir sunkiau surasti žmonių su panašiais į mūsų interesais. |
Third, we are more
disconnected from many cultural influences. Not only do we interact
less socially but it is also harder for us to watch TV shows and
movies, a culturally influential media where only faces are often shown
(probably because people and emotions are usually best recognised using them)
since we can have trouble telling the characters apart and thus following the
story. This makes it easier to completely miss cultural shorthand (Does burpinator elicit much of an emotional response if you
have not seen a Terminator movie?) and harder to find people who share our
interests. |
|
Gaila, bet veidų neatpažinimas
dažnai yra tik vienas iš keleto smegenų sutrikimų. Kiti sutrikimai gali
riboti sugebėjimą atpažinti savo aplinkos dalis, pvz., balsus (centrinis
garsų apdorojimo sutrikimas), vietas (topografinė agnozija), automobilius ir
t. t. Prozopagnozija dažnai pasitaiko tarp žmonių sergančių autizmu ir Aspergerio sindromu
(panašu į švelnesnę autizmo formą). Kiti sutrikimai
yra susiję su hormonais ir sukuria fizines problemas, pvz. žemą kūno
temperatūrą, greitą vandens apytaką (didesnis poreikis gerti skysčius taip,
kaip diabetikui, dėl to gali atsirasti nuovargis, silpnumas, ir atbukimas) ir
pan. |
Unfortunately, the presence of face blindness is often just one of
several brain disorders. These can further hinder the ability to
recognise parts of ones environment like voices (central auditory processing
disorder), places (topographic agnosia), cars, etc.
Prosopagnosia is often found among people with autism and Aspergers
syndrome (similar to a milder form of autism). Other dysfunctions are hormone
related causing physical problems such as low body temperature, fast water
metabolism (an increased need to drink liquids like a diabetic, which can
result in fatigue, weakness, and dullness), etc. |
|
Todėl, vienišumas, izoliacija,
frustracija, ir sumišimas yra dažnai pasitaikantys daugumos veidų
neatpažįstančių asmenų psichologiniai bruožai. |
As a result, loneliness, isolation, frustration, and bewilderment
are key psychological factors in the make-up of most face-blind people. |
|
Prozopagnozija yra neurologinis
sutrikimas, t. y. problema susijusi su tuo kaip smegenys apdoroja
(analizuoja, saugo, sulygina su sukauptais duomenimis, ir atpažįsta)
informaciją. Problemos gali atsirasti atskirai bet kuriuose iš smegenų
apdorojimo centrų, kurie unikaliai tvarko vaizdus ar vaizdų aspektus, pvz.,
nesugebėjimas matyti vaizdų aplamai, t. y. žmogus nemato vaizdo, bet vis tiek
gali reaguoti į jį, pvz., intuityviai (regėjimo likutis), nesugebėjimas
atpažinti bendrų struktūrų, t. y. bet kokių objektų (agnozija), ar
nesugebėjimas atpažinti konkrečių objektų, pvz., veidų aplamai
(prozopagnozija), veidų išraiškų, amžiaus, lyties, to, į ką žmonės žiūri,
automobilių, vietų, ir t. t. Nebent bendresnė būklė, pvz., paprastas aklumas,
egzistuoja, vienas populiarus paaiškinimas yra veidinių vaizdų apdorojimo
sutrikimas (sutrikimai) verpstės pavidalo veidų srityje, kuri randama
dešinėje smilkinio skiltyje, o nėra kairiame pusrutulyje, kur apdorojama
dauguma kitų struktūrų. Kadangi verpstės pavidalo veidų sritys gali blogai
funkcionuoti skirtingais būdais, šios situacijos dar gali būti apsunkintos ir
disfunkcijomis kituose apdorojimo centruose, žmonės patiria prozopagnozija
labai įvairiai (pvz., lytis gali turėti įtaką sugebėjimą atpažinti žmones) ir
su skirtingais sunkumais (sugebėjimas atpažinti tik siaurą ratą žmonių ar net
nei vieno). |
Prosopagnosia is a neurological disorder, i.e. a problem with how the
brain processes (analyses, stores, compares to stored data, and recognises)
information. Problems can occur separately at any of the brains many
processing centres that uniquely handle images or aspects of them such as an
inability to see images in general, i.e. one does not see the image but is
still able to react to it, for example in an intuitive manner (blindsight), an inability to recognise general patterns,
i.e. any object (agnosia), or an inability to
recognise specific things such as faces in general (prosopagnosia), facial
expressions, age, gender, what someone else is looking at, cars, places, etc.
Unless a more general condition like normal blindness is present, one popular
explanation for prosopagnosia is a facial image processing dysfunction(s) in
the fusiform face area which is in the right
temporal lobe, not the left hemisphere where most other patterns are
processed. Because the fusiform face area can
malfunction in a number of different ways and be compounded by dysfunctions
in other processing centres, people experience prosopagnosia in many
different ways (their ability to recognise people being, for example,
affected by the gender of the person they are looking at) and severities
(recognising from only a small number of people to no one at all). |
|
Kadangi tai ne mechaninis regėjimo
sutrikimas (nebent žmogus mato viską kaip per miglą), susikaupimo trūkumas (egocentrizmas ar išsiblaškymas), ar atminties sutrikimas
(Pabandykite atsiminti akmenį, kaip Cecilija Burman
paaiškina straipsnyje http://www.prosopagnosia.com/main/stones/index.asp
.), o neurologinis duomenų apdorojimo
sutrikimas, niekas neturi vaisto, gydomosios procedūros, ar medicinos
procedūros prozopagnozijai išgydyti. Ilgos ir
sukoncentruotos pastangos atsiminti veidus šiek tiek padeda. (Kadangi sąmonė
yra labiau ribota nei pasąmonė greičio ir medžiagų apimties, kuriuos ji gali
apdoroti, aspektais, visiškai nėra vilties, kad sąmoningas procesas gali
pakeisti pasąmoningą.) Vienintelis kol kas žinomas laikinasis remontas yra
apgauti smegenis, kad ji siųstų vaizdus į kitus mažiau sugebančius apdorojimo
centrus, pavyzdžiui, apverčiant vaizdą aukštyn kojomis (akivaizdu, kad tai
nelabai naudinga) arba pridedant ne-veido bruožą, pvz., plaukus, didelį
juvelyrinį papuošalą, arba rūbus šalia veido bruožo. |
Because it is not a mechanical vision problem (unless the person sees
everything as a blur), a lack of concentration (self-absorption or
absentmindedness), or a memory problem (Try memorising a stone, as Cecilia Burman
has pointed out at http://www.prosopagnosia.com/main/stones/index.asp
.), but a neurological data
processing disorder, no cure, treatment, or medical procedure is known for prosopagnosia.
Long, focussed efforts to remember faces do help somewhat. (Because the
conscious mind is far more limited than the subconscious in the speed and
volume of material it can process, there is no hope whatsoever that a
conscious process can replace a subconscious one.) The only quick fix known
so far is to trick the brain into sending the images elsewhere to other less
capable subconscious processing centres by, for example, turning the image
upside down (obviously not very useful) or putting a non-facial feature like
hair, large jewellery, or cloth next to a facial feature. |
|
Metaforiškai palyginant, įsivaizduokite
žmogų, kuris negali skaityti azijietiškų hieroglifų, ir kuriam vieną dieną
parodomas kiniškas hieroglifas. Net leidus apžiūrėti jį, greičiausiai jis ar
ji negalės pasakyti ar hieroglifas parodytas sekančią dieną, ar ypač po poros
savaičių, yra tas pats, kaip rodytas prieš tai. Taip pat, veidų
neatpažįstantis asmuo negali atpažinti to, kurį jis ar ji matė vietinėje
parduotuvėje vakar ar prieš porą savaičių. Bet jeigu jis ar ji matytų tą patį
vaizdą daug kartų mėnesių mėnesius ar metus, daugeliui veidų neatpažįstančių
asmenų pagaliau pavyktų jį įsiminti. |
To put it metaphorically, imagine a person who cannot read Asian
writing being shown a Chinese character today. Even if allowed to study it,
he or she will probably be unable to tell whether a character presented the
next day, or especially after a couple of weeks, is the same as the previous
one. In the same way, a face-blind person is unable to recognize someone he
or she saw at a local store yesterday or a couple of weeks ago. But if he or
she sees the same image many times over months or years, it is eventually
possible to remember it, even for many face-blind people. |
|
Besivystanti prozopagnozija, kaip
mokslo sritis, yra dar ankstyvojoje stadijoje ir nors gana tikslūs tyrimai
įvertinti sergančius jau yra sukurti (pvz., Harvarde), šie tyrimai pagrįsti
ligonio bendradarbiavimu, o ne objektyviais duomenimis tokiais kaip fizinis
smegenų funkcijų matavimu naudojant tikslią įrangą. Tyrimai naudojant
funkcinio magnetinio rezonanso metodiką (fMRI)
dabar atliekami už Lietuvos ribų, bet nėra surinkta pakankamai duomenų, kad
būtų galima tvirtai nustatyti veidų neatpažinimo atvejus ir vienas tyrimas
kainuoja šimtus JAV dolerių. Vis dar nemažai naudojama netikslų tyrimų, kurie
gali pateikti neteisingus rezultatus. Bet kuris veidų neatpažįstantis asmuo,
mokantis anglų kalbą ir norintis tapti tyrimo objektu moksliniuose
prozopagnozijos tyrimuose, kviečiami kreiptis į Harvardo universiteto
Prozopagnozijos tyrimų centrą adresu http://www.faceblind.org/contactus/index.html . |
The field of developmental prosopagnosia is in its infancy and while
reasonably accurate tests have been devised (for example, at Harvard) to
evaluate those afflicted with it, they are based on the patients
cooperation, not on objective data like a physical measurement of brain
function using a precise instrument. Testing is now being done outside
Lithuania using Functional Magnetic Resonance Imaging (fMRI)
but not enough data has been collected yet to make a definitive diagnosis of
face blindness and one test costs hundreds of US dollars. Quite a few inaccurate
tests, which can give false results, are also still being used. Any
face-blind person who knows English and wishes to participate as a subject in
scientific prosopagnosia research is welcome to contact the Harvard
University Prosopagnosia Research Center at http://www.faceblind.org/contactus/index.html
. |
|
Taigi, praktiškai nėra jokio būdo
įrodyti beveik niekam, kad Jus turite šį sutrikimą. Kita vertus, nėra
finansinio paskatinimo (pensijų, socialinių išmokų, privilegijų, ir pan.)
sergantiems veidų neatpažįstamumu, ir nėra kitų priežasčių nesergantiems
teigti, kad serga šia liga. Vieninteliai privalumai yra tie, kad sužinodamas
apie veidu neatpažįstamumą, asmenys sergantys šia liga gali pagaliau pradėti
suprasti savo gyvenimą ir pagerinti savęs supratimą bei paaiškinti savo
elgesį kitiems įtikinamu būdu, tokiu būdu, sukurdamas daugiau supratimo ir
pakantumo. |
Thus there is no way to really prove to pretty much anyone that you
have this impairment. On the other hand, there are no financial incentives
(pensions, welfare benefits, discounts, etc) for being face blind and so not
much reason to say you are when you are not. The only real benefits are that
by learning about face blindness, a person with it can finally begin to make
sense of his or her life and to improve his or her self-image as well as to
explain his or her behaviour in a credible manner, thereby generating more
understanding and tolerance. |
|
Šis straipsnis pagrįstas autoriaus
asmeniniais patyrimais bei informacija randama Internete šiais adresais: |
This article has made extensive use of the authors experiences and
information available in English on the Internet, notably: |
|
Face Blind! Bill Choissero adresu http://www.choisser.com/faceblind/ |
Face Blind! by Bill Choisser at http://www.choisser.com/faceblind/ |
|
Tekstą (anglų kalba) patikrino Bill Choissr, vienintelės
knygos apie veidų neatpažįstamumą autorius, ir Brad
Duchainės iš Harvard University
Prosopagnosia Research Center. |
The text has also been checked by Bill Choisser,
author of the only book on face blindness, and Brad Duchaine
at the Harvard University Prosopagnosia Research Center. |
|
|
|
|
|
|
|
© 2005. Svetainės fono kūrimo visos Webby,
based on an idea by
Akshay Chopra. |
Background art work:
Webby, based on an idea by Akshay Chopra. |
|
|
|
|
Interneto
svetainės konstrukcija: Webby pas http://www.webby.com/ . |
Website construction:
Webby at http://www.webby.com/ . |